Klaipėdos pašto kodas


1252 m. Vokiečių ordinas pastatė Klaipėdos pilį (Memelburg). XIII-XV amžiuje Vokiečių ordino valstybėje buvo 20-25 komtūrijos (stambesni administraciniai teritoriniai vienetai – vok. Komtureien) ir smulkesnės fogtilijos, kurias valdė fogtai (vok. Vögte). Pašto kodai 1525 metais paskutinis Vokiečių ordino magistras Albrechtas reorganizavo Vokiečių ordiną į pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę. Joje buvo sudaryti nauji administraciniai teritoriniai vienetai: didieji valsčiai (vok. Hauptamt), į kuriuos įėjo mažesni valsčiai (vok. Amt). Visa valstybė buvo suskirstyta į 3 dideles sritis, kurios susidėjo iš didžiųjų valsčių. Sembos sritis (vad. Žemutinė Prūsija) susidėjo iš 10 tokių valsčių: Žiokų, Žuvininkų, Tepliuvos, Neuhauseno, Labguvos, Toplaukio, Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos. Notangos srityje buvo 13 padalinių: Balgos, Brandenburgo, Ylavos, Barštyno, Bartų, Unguros, Leko, Alėckos, Lėciaus, Johannisburgo, Rheino, Rastenburgo ir Seehesteno. Oberlando srityje (vad. Aukštutinė Prūsija) buvo 12 padalinių: Prūsų Olandijos, Marungo, Osterodės, Liebstadto, Liebemühlės, Hohensteino, Riesenburgo ir Marienverderio. Tų padalinių viršininkas vadinosi hauptmanu (vok. Hauptmann). Jis buvo teisėjas, policijos viršininkas, tvarkė ir ūkinius reikalus. Tepliuvos, Žiokų, Žuvininkų ir Brandenburgo hauptmanai sudarė Prūsijos kunigaikščio Tarybą, arba keturių kolegiją. Klaipėdos apskritis, sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo, 1525 metais vadinta vok. Hauptamt Memel. Pašto kodai 1752 metais karaliaus Friedricho II – ojo nurodymu senoji Prūsija iš 3 didelių buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis tada įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoj didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė Žiokų, Žuvininkų ir Neuhauseno apskritys. Tepliuvos sritį sudarė Tepliuvos, Labguvos ir Toplaukio apskritys. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Pašto kodai. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytprūsių departamentas. Pašto kodai Per 1815 – 1818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoj departamentų sudarius Gumbinės apygardą (su 16 apskričių) ir Karaliaučiaus apygardą (su 20 apskričių), apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoj buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Galdapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel).Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise). Klaipėdos apskritis iki 1939 metų. Klaipėdos apskritis iki 1939 m.Iki 1871 metų Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystei, 1871-1919 metais – Vokietijos imperijai. Pašto kodai Prieš I pasaulinį karą Gumbinės apygardoje buvo 3 miestų apskritys (Įsruties, Klaipėdos, Tilžės) bei 12 krašto apskričių (Darkiemio, Unguros, Stalupėnų, Pakalnės, Galdapės, Gumbinės, Šilutės, Įsruties, Klaipėdos, Pilkalnio, Tilžės – Ragainės, Freuburgo). Karaliaučiaus apygardoje tada buvo 1 miesto (Karaliaučiaus) apskritis, 12 krašto apskričių: Bartensteino, Braunsbergo, Girdavos, Heilingenbeilio, Heilsbergo, Labguvos, Marungo, Ylavos, Prūsų Olandijos, Rastenburgo, Sembos, Vėluvos. Dar buvo Alenšteino apygarda (su 1 miesto ir 9 krašto apskritimis) ir Vakarų Prūsijos apygarda (su 1 miesto bei 5 krašto apskritimis). Prūsijos – Vokietijos administracinis teritorinis suskirstymas, administracinė struktūra buvo gana gerai sutvarkyta, valdininkai turėjo didelę darbo patirtį, buvo baigę mokyklas, stropiai vykdė įstatymus.

Klaipedos pasto kodas

Jeigu siunčiate laišką į Klaipėdos apskritį ar iš, Jums pravartu žinoti: Klaipedos pasto kodas Klaipedos pasto kodas

Susikūrus Vokietijos imperijai, 1872 metais buvo priimtas apskričių administravimo įstatymas. Išrinktas apskričių seimelis rinkdavo valdybą ir apskrities viršininką. Apskrities valdžia atliko savivaldybės funkcijas. Klaipėdos apskrities plotas įvairiai kito. 1736 metais buvo 5 valsčiai (Klemiškės, Priekulės, Rusnės, Klaipėdos, Sendvario, Šilokarčemos), 1905-1919 metais – 19 (Agluonėnų, Barškių, Budelkiemio, Dirvupių, Ditavos, Dovilų, Gelžinių, Kalotės, Kebelių, Kretingalės, Kunkių, Kuršių nerijos, Priekulės, Sakūtėlių, Sėlinų, Trušelių, Venckų, Vytaučių, Žardės). 1920 metais Klaipėdos apskritis priskirta Klaipėdos kraštui. 1923 metais Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos valstybės, iš buvusios Klaipėdos apskrities, Tilžės – Ragainės apskrities dalies ir kt. buvo sudarytos Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys, pavaldžios Klaipėdos krašto Direktorijai. Apskričių seimelis rinkdavosi kasmet po 2-3 kartus; posėdžiuose aptardavo svarbiausius klausimus, nustatydavo metinį biudžetą, išklausydavo valsčių viršaičių metines ataskaitas. Apskrities savivaldybės valdininkai vadovavo komisijoms: pramonės ir prekybos, žemės ūkio, mokesčių, švietimo ir kitoms. Jie prižiūrėjo valsčių ir kaimų administravimą, rinko savivaldybių mokesčius, kontroliavo, kaip atliekamos prievolės apskrityje, organizavo viešuosius darbus. Pašto kodai 1925 metais Klaipėdos apskrities plotas (su Klaipėda) buvo 1094 km2. 1934 metais Klaipėdos apskritis apėmė 1057 km2 su 30316 gyventojų. Buvo 201 kaimas, 33 dvarai, 22 valsčiai, 19 valdiško miško apygardų. Apskrities valdybos žinioje buvo 50,4 km valst., 121,2 km apskrities plentų ir 1837 km žvyrkelių. Veikė 62 vieškelių sąjungos (žemės savininkų bendrijos), prižiūrinčios 176 km žvyrkelių; 44 melioracijos sąjungos, turėjusios 9000 ha žemės. 1934 metų apskrities sąmata buvo 785 000 Lt. Pagal oficialią statistiką 1825 metais buvo 18 554, 1861 metais – 34 553, 1890 metais – 40 128, 1910 metais – 40 502, 1925 metais – 30 049, 1937 metais – 33 336 gyventojai (be Klaipėdos). Centras – Klaipėda. 1939 metais Klaipėdos apskritis, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, buvo prijungta prie Vokietijos reicho ir tapo Rytprūsių Gumbinės apygardos dalimi. Pagėgių apskritis buvo panaikinta, nustatytos naujos apskričių ribos. 1950 metais sovietų valdžia apskritis pertvarkė į rajonus. Suiro demokratinė tvarka, panaikinta savivalda, įsigalėjo komandinis valdymas. Senasis administracinis teritorinis suskirstymas buvo iš esmės pakeistas. Šaltinis: Mažosios Lietuvos enciklopedija, I - II t., Vilnius, 2000 - 2003 Atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. liepos 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorija buvo suskirstyta į administracinius vienetus, susidedančius iš gyvenamųjų vietovių. Šiuo įstatymu Lietuvoje įteisinta 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Buvusi Klaipėdos krašto didžioji dalis priklauso Klaipėdos apskričiai. 1994 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įsteigti aukštesnieji administraciniai vienetai – apskritys, kurių valdymą per apskrities valdytojų administracijas (1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VII – 33 pakeista į apskrities viršininkų administracijas), ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskričių ribas bei centrą nustato, keičia ir pavadinimą joms suteikia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Klaipėdos apskrities teritoriją sudaro Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestai bei Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonai. Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybės Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininkas turi pavaduotoją, kurį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities viršininko teikimu. Pašto kodai 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas, kuris numatė pagrindinius Apskrities viršininko uždavinius: Pasto indeksas Įgyvendinti valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; Koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldos vykdomų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas; Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas; Prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, tikrinti, ar kolegialių ir nekolegialių savivaldos institucijų priimti sprendimai nepažeidžia piliečių ir organizacijų teisių (1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII – 896 šis punktas neteko galios). 1995 m. balandžio 24 d. nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė Klaipėdos apskrities valdytoju paskyrė Jurgį Aušrą. 1995 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotoju paskirtas Juozapas Paliakas. 1997 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininku paskirtas Laisvūnas Kavaliauskas. 1997 m. vasario 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoju paskirtas Šarūnas Reikalas. 2000 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apskrities viršininke paskirta Virginija Lukošienė. 2001 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoju paskirtas Vidas Karolis. 2001 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoju paskirtas Aleksandras Michailovas. 2005 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja paskirta Irina Rozova. Nuo 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko pareigas eina Vytautas Rinkevičius. Nuo 2006 m. liepos 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojos pareigas eina Raisa Minčinauskienė.


Vardų reikšmės
Dolerio kursas

svaro kursas
dolerio kursas